Tinkami ir naudingi širdies kvėpavimo pratimai

Atviro pasirinkimo pratimas

Ir malonių, ir jaudinančių, ir tokių, kurios sukelia mums diskomfortą ar net yra skausmingos. Deja, diskomforto ir skausmo gyvenime neįmanoma išvengti. Pirmą kartą skausmą patiriame jau gimdami, kai iš saugaus prieglobsčio mamos gimdoje, kur net kvėpuoti ir maitintis patiems nereikėjo, patenkame į aplinką, kur šviesa spigina į akis, mus ima į rankas kiti žmonės, o jeigu patys nepradedame verkti, gimdymą priimanti medikė įžnybia, kad pravirktume ir pradėtume kvėpuoti.

Nuo pat gyvenimo pradžios susiduriame su iššūkiais, kur reikia rūpintis savimi, kur daug visokių dirgiklių, reikalaujančių mūsų prisitaikymo, mokymosi ir nuolatinių pastangų.

Gyvenime nuolat patiriame praradimus žaislus, atviro pasirinkimo pratimas kurių prisirišame, mėgstamus drabužius, atviro pasirinkimo pratimas išaugame, augintinius, kurie miršta, ar drugelius bei vabaliukus, kuriuos tyrinėjame vasarą. Nuolat patiriame išsiskyrimo skausmą keičiantis draugams ar mokytojams, keisdami auklėjimo ar mokymosi įstaigas, kai suserga ar miršta mūsų mylimi ar brangūs mums žmonės. Dažnai pykstame, kai negauname to, ko norime, arba jaučiame nerimą dėl laukiančių išbandymų ateityje.

Laimei, neigiamos, skausmingos patirtys užima tik nedidelę mūsų gyvenimo dalį. Visada galima prisiminti, kad po nakties visada išaušta rytas, o po žiemos mus aplanko pavasaris. Tačiau kai skauda, natūralu yra norėti, kad taip nebūtų. Yra du pagrindiniai būdai tvarkytis su skausmingomis patirtimis ir jas lydinčiomis emocijomis bei jausmais.

Pirmojo jau mokėmės. Mes kartais keičiame aplinkybes ir situaciją, kurioje jaučiamės blogai, o jeigu negalime pakeisti situacijos, kartais galime keisti savo mintis apie ją matydami ne tik tamsiąsias jos puses. Deja, kartais, ką nors keisti labai sunku arba net neįmanoma. Jis yra ne mažiau veiksmingas už keitimą. Kai kuriais atvejais net veiksmingesnis. Gyvenime yra daug dalykų, kurių negalime pakeisti.

Fizinis aktyvumas – nauda sveikatai ir smagi pramoga

Tada verta susitaikyti su tuo, tiesiog išbūti. Ir nebūtina įsitraukti į kentėjimą. Kentėjimas ir skausmas arba diskomfortas yra skirtingi dalykai. Mes galime justi skausmą, bet nekentėti. Tokių situacijų yra daug. Pavyzdžiui, traumuoti sportininkai gali dalyvauti varžybose nejausdami nei skausmo, nei kančios.

Pratimai dėl nugaros raumenų tempimo namuose: Ar stumdykite stuburą horizontalioje juostoje. Pakabinkite ant skersinio, kiek pakanka, kai tik įmanoma.

Vien tik apsisprendimas nekentėti skausmingose patirtyse gali labai palengvinti gyvenimą. Kuo silpnesnė mūsų reakcija į patiriamą skausmą, tuo mažiau kentėjimo.

Pasiryžus išbūti su skausmu ir šiek tiek išlaukti neįsitraukus į kentėjimo ratą, pats skausmas praeina  atviro pasirinkimo pratimas greičiau. Atviro pasirinkimo pratimas — sunku? Atsakysime — taip, nėra lengva, tačiau tikrai įmanoma ir daugybė žmonių tai daro kas dieną. Tiesiog jie to yra išmokę iš ankstesnių gyvenimo patirčių ar buvo specialiai mokyti auklėjimo proceso metu.

Jeigu justi diskomfortą ar skausmą ir nekentėti dar nemokame, nieko tokio. Mums gali padėti jau minėtos dėmesingo įsisąmoninimo pilnaprotavimo metodikos. Jos išmoko mūsų smegenis valdyti savo dėmesį, nukreipti ne ten, kur fiziškai arba psichologiškai skauda, ne ten, kur kenčiame, o ten, kur nuomonės ir atsiliepimai apie dvejetainius variantus, kad mūsų dėmesys būtų.

Jos moko aprimti, tarsi susijungti su dabarties momentu ir pažiūrėti į situaciją, į save atviro pasirinkimo pratimas į gyvenimą lyg iš naujo.

atviro pasirinkimo pratimas sėkmės internete uždarbio formulė

Deja, vien tik apsisprendimo reaguoti į sunkumus išmintingai ir neįsitraukti į kentėjimą maža. Kaip jau žinome, mūsų smegenys sukonstruotos taip, kad perdėtai jautriai reaguoja į visokias nemalonias patirtis ir jų vengia, kartais dėl šio noro išvengti nemalonumo dar daugiau kentėdamos.

#IronMan: Andrius Pauliukevičius. Pečių treniruotė su sporto GURU

Laimei, smegenys labai atviro pasirinkimo pratimas ir, jeigu mes specialiai jas išmokome, kaip teisingai elgtis, jos greitai, jau per kelias savaites, keičia savo įpročius.

Žemiau pateiksime pratimų, kurie gali Jums labai padėti išbūti su tuo, kas nemalonu, tačiau neišvengiama. Taigi, pradėkime. Nebūtina tikėti, kad mums pavyks. Tiesiog darykime.

Pratimai nugaros ir stuburo raumenims tempti ir stiprinti

Tiesiog pradėkime. Atkreipkime dėmesį į savo kvėpavimą. Atkreipkime dėmesį į faktą, kad kvėpavimas susideda iš įkvėpimo ir iškvėpimo. Įkvepiame ir iškvepiame.

O jeigu dar atidžiau patyrinėsime, pastebėsime, kad tarp įkvėpimo indikatoriaus prekybos dvejetainiai opcionai iškvėpimo yra, nors ir nedidelės, nors ir mikroskopinės, bet pauzelės. Pastebėkime: įkvėpimas, pauzelė, iškvėpimas, pauzelė ir vėl įkvėpimas Stenkimės savo kvėpavimo niekaip nekeisti.

Tik stebėti. Kad mums būtų lengviau stebėti šį amžiną kvėpavimo procesą, galime išsirinkti vietą, kur stebėsime kvėpavimą per kūno pojūčius įsisąmonindami pojūčius, kuriuos sukelia kvėpavimas pasirinktoje vietoje.

Pavyzdžiui, galime stebėti pojūčius, kuriuos sukelia kvėpavimas arba kairėje nosies šnervėje, arba dešinėje nosies šnervėje, arba abiejose šnervėse, arba gerklėje, arba kakle, arba krūtinėje, arba pilve.

Galime stebėti, kokius pojūčius sukelia įkvepiamas ir atviro pasirinkimo pratimas oras, pavyzdžiui, temperatūros skirtumus ar oro srovės sukeliamus judesius šnervėse arba krūtinės ar pilvo judėjimą. Tiesiog galime stebėti kvėpavimą, įkvėpimą ir iškvėpimą ir kartu su kvėpavimu tarsi susijungti su dabarties momentu. Kvėpavimo stebėjimas ir įsisąmoninimas gali būti tarsi inkaras, kuris leidžia mums neatitrūkti nuo dabarties momento ir nuo realybės. Įkvėpimas, iškvėpimas, įkvėpimas, iškvėpimas Jeigu pastebime, kad mūsų dėmesys nukrypsta, jeigu mūsų mintys pasigauna jį ir nusineša kur nors į ateitį, praeitį ar kitur, toliau nuo kvėpavimo stebėjimo, nieko tokio.

Viskas gerai. Galime net pasidžiaugti, kad esame pastabūs, dėmesingi ir pastebime, kai mūsų dėmesys nuklysta. Padėkoję sau mintyse už pastabumą galime vėl nukreipti dėmesį prie kvėpavimo stebėjimo ir pabūti su savo kvėpavimu, pabūti su įkvėpimu ir iškvėpimu.

Tinkami ir naudingi širdies kvėpavimo pratimai

Kvėpavimo įsisąmoninimas yra būdas suvokti, kas vyksta realybėje nepasiklystant ateities baimėse ar praeities liūdesyje. Įkvepiame, iškvepiame, įkvepiame, iškvepiame Kvėpavimo įsisąmoninimas padeda mums išbūti, kai yra sunku, kai skauda. Kvėpavimas primena mums, kad esame gyvi, esame dabartyje ir sunkumai praeis, kaip praeina naktis ar audra. Pabandykime sąmoningai pakvėpuoti kuo dažniau bėgant dienai, ypač kai juntame, kad nesame dabartyje ir dėl to įsitraukiame į kentėjimą.

Metodai, kaip galite užsidirbti pinigų su dabartimi, pabūkime su ja, pakvėpuokime. Tiesiog kvėpuokime. Kvėpuokime ir gyvenkime. Tirpstančio leduko pratimas Šį pratimą rekomenduojama padaryti keletą kartų. Pasiimkime leduką iš šaldiklio. Pradžioje pasiimkime mažesnį leduką, tačiau vėliau, kartojant pratimą ir praktikuojant toliau, galima paimti didesnius leduko gabalėlius. Pabandykime paimti leduką į delną ir palaikyti jį, nors tai gali būti ir nemalonu.

Jeigu išlaikyti rankoje leduką visą laiką sudėtinga, galite padėti jį į indelį ir vėliau vėl paimti bei palaikyti. Pabandykime suprasti, ką jaučiame. Kokius pojūčius? Gal šaltį, gal deginimą, gal diegimą ar badymą tarsi atviro pasirinkimo pratimas Tiesiog pabandykime įsisąmoninti savo pojūčius, išbūti su jais nieko nekeisdami. Dabar galime pabandyti įsisąmoninti savo mintis. Tiesiog įsisąmoninkime mintis ir supraskime, kaip mes galvojame, kai juntame diskomfortą.

Dabar galime patyrinėti ir įsisąmoninti savo emocijas. Galime pabandyti įsisąmoninti savo norus ir impulsus veikti. Tai gali būti noras greitai padėti leduką atgal į indą arba tiesiog mesti jį iš delno.

Gal noras patyrinėti savo galimybes ir pasidomėti, kiek galime išbūti su diskomfortu, kol ledukas ištirps. Dabar galime patyrinėti, kaip keičiasi mūsų pojūčiai, mintys ir impulsai veikti, jeigu mes neišleidžiame leduko iš rankų, bet atviro pasirinkimo pratimas jį tol, kol jis ištirps. Gal jaučiame vis mažiau skausmo ir vis daugiau stiprybės bei pasididžiavimo? Kad ir kokį variantą — išbūti iki galo ar nutraukti pratimą — pasirinkome, padėkokime sau už pastangas, įsisąmoninkime, ko galėjome išmokti, ir vėl apsispręskime kada nors pabandyti dar kartelį.

Skausmo arba diskomforto gyvenime išvengti neįmanoma. Kentėjimas yra mūsų pasirinkimas.

atviro pasirinkimo pratimas pelningos dvejetainių parinkčių strategijos pradedantiesiems

Nereaguok į skausmą kentėjimu. Tiesiog išbūk. Ir tai praeis. Trijų žingsnių kvėpavimo pauzė Šis pratimas labai padeda tvarkantis su emocijomis, kai patiriame kokį nors stresą, ir gali tapti puikiu įrankiu pažiūrėti į sunkią situaciją tarsi iš šono, šviežiu žvilgsniu. Tačiau norint jį kuo geriau įsisavinti atviro pasirinkimo pratimas pradžioje pabandyti praktikuoti jį keletą kartų per dieną ramesnėje aplinkoje, kai emocijos dar nekaitina mūsų proto tiek, kad tampa sunku susikaupti.

Dabar galime žengti pirmą žingsnį ir nukreipti savo dėmesį į savo jausmus, suvokti juos, įsisąmoninti. Ką šiuo metu jaučiame? Gal nerimą, gal pyktį, gal liūdesį, o gal kaip tik ramybę? Dabar galime nukreipti dėmesį į savo mintis ir žmonių, kurie gerai uždirba, ką galvojame.

Gal galime suvokti, kokius norus ar impulsus atviro pasirinkimo pratimas šiuo metu patiriame. Gal kam nors priešinamės arba, priešingai, ko nors trokštame? Gal žengdami šį pirmą žingsnį galime suvokti, kokios mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir impulsai mums kyla kaip atsakas į esamą situaciją.

Kitais žodžiais tariant, kaip mes reaguojame instinktyviai ir automatiškai į tokią situaciją, kokią šiuo metu turime. Įsisąmoninę ir suvokę tai galime žengti antrą žingsnį.

Supaprastinkime gyvenimą tik iki kvėpavimo. Sukoncentruokime visą dėmesį į kvėpavimą. Tik kvėpavimas ir nieko daugiau. Įkvepiu, iškvepiu, įkvepiu, iškvepiu Pabūkime tik su kvėpavimu, tik su realybe, tik su dabartimi.

Dabar galime žengti trečią žingsnį atviro pasirinkimo pratimas išplėsdami savo dėmesingumą ir įsisąmonindami savo mintis, jausmus, pojūčius kūne ir impulsus veikti. Tik dabar jau ne kaip automatinį atsaką į situaciją, bet kaip į atsaką, kylantį po kvėpavimo stebėjimo pauzės, po tam tikro sustojimo, po susijungimo su dabartimi ir pasisėmus išminties iš savęs. Šiame trečiame žingsnyje mes po pabuvimo tik su savo kvėpavimu galime tarsi iš naujo pažiūrėti į situaciją ir įsisąmoninti savo patirtį tarsi naujai, galbūt išmintingiau.

Patyrinėkime šiek tiek savo galimybes. Jeigu juntame, kad slogios mintys ir emocijos vėl mus apima, galime tai supratę ir įsisąmoninę vėl susiaurinti savo dėmesingumą iki kvėpavimo ir vėl atsiverti naujam požiūriui bei patirtims. Jo esmė yra tam tikra tvarka valingai nukreipti dėmesį į vis kitas kūno vietas ir įsisąmoninti pojūčius toje kūno vietoje arba tai, kad jokių pojūčių šioje vietoje nejaučiame.

Pratimas skirtas dėmesingumui valdyti. Kartodami šį pratimą mes vis geriau išmokstame būti savo dėmesio šeimininkai, t. Atrodo paprasta? Visai ne, nes norint išlaikyti dėmesį norimoje vietoje reikia atlikti daugybę darbų. Pabandysime juos išvardyti eilės tvarka. Pirmas žingsnis yra įsisąmoninti, kur mes norime, kad mūsų dėmesys būtų, į ką mes norime žiūrėti ir kur būti patarimų pradedančiųjų dvejetainių opcionų prekybininkui. Susikoncentravę į neigiamus aspektus matysime tamsiąją realybės pusę, tačiau atkreipę dėmesį į atviro pasirinkimo pratimas pusę pamatysime daug šviesių ir teigiamų dalykų net ten, kur, atrodė, karaliauja tamsa.

Kur vieni mato problemas, kiti mato galimybes. Ir taip daryti verta pasimokyti. Paprasčiausias būdas — vis geriau valdyti savo dėmesį. Ženkime antrą žingsnį.

atviro pasirinkimo pratimas suprantamos dvejetainių opcionų diagramos

Įsisąmoninkime, kur mūsų dėmesys šiuo metu yra. Supraskime, į ką mes susikoncentravę dabar. Arba supraskime, kad mūsų dėmesys klaidžioja nuo dirgiklio prie dirgiklio. Paskirkime tam keletą akimirkų ir įsisąmoninkime savo dėmesio kryptį šiuo metu. Dabar jau žinome, kur norėtume kad dėmesys būtų ir kur jis šiuo metu yra. Ženkime trečią žingsnį. Trečias žingsnis yra sąmoningas dėmesio perkėlimas iš tos vietos, kur jis yra, į vietą, kur mes norėtumėme, kad jis būtų. Atrodytų, belieka menkniekis — tik sukoncentruoti dėmesį toje naujoje, norimoje vietoje.

Deja, tai ne menkniekis. Kaip jau žinome, žmogaus smegenys sugeba išlaikyti dėmesį vienoje vietoje tik apie 8 sekundes.

Fizinio aktyvumo palaikymas karantino metu: pratimai namuose

Todėl ketvirtas žingsnis yra šiek tiek sudėtingesnis ir reikalauja daugiau mūsų pastangų. Ketvirtas žingsnis yra išlaikyti dėmesį norimoje vietoje nuolat pastebint, kai jis nuklysta, ir grąžinant jį prie pasirinktos vietos. Jeigu norime išlikti susikoncentravę, teks tai daryti daugybę kartų.

Nuolat pastebėti savo dėmesio klaidžiojimus, kai mūsų mintys pasigauna dėmesį ir nukelia jį, pavyzdžiui, į ateitį ar praeitį, ir sąmoningai, valingai grąžinti jį prie norimo objekto.

Dabar jau žinome, kaip galime valdyti dėmesį. Galime praktikuoti tik dalį laiko ir bet kada nutraukti.