Įrašo navigacija

Teisingos kainos metodas

Ieškinys m. Patikslintame Teismo ekspertizės akte Nr. PVA nominali vertė 28,96 Eur, rinkos vertė m. Ekspertui V. Šio eksperto atliktos Turto ekspertizės akte nurodyta, kad 41,66 proc. PVA nominali vertė 28,96 Eur, teisinga pardavimo kaina vertinimo dieną m. Klientams siūlomas pilnas gamybos paketas nuo formų gamybos, komponentų išliejimo, iki galutinių gaminių surinkimo, pakavimo bei paskirstymo.

Įmonės akcijomis rinkoje laisvai neprekiaujama. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vertinamo objekto specifiškumą, teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos m. Su tokiu ekspertės skaičiavimu teismas nesutiko, nes pertekliniu įmonės turtu laikomas turtas, kuris yra nereikalingas, nenaudojamas įmonės veikloje ir gali būti parduodamas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad įmonės turimas nekilnojamasis turtas yra nereikalingas ir nenaudojamas, o laikomas tik pardavimui. Teismas nurodė, kad nei vienam iš ekspertų nekilo abejonių dėl įmonės vadovo pateiktų duomenų patikimumo, todėl pagrindo nepasitikėti vertinimo išvada nėra, abu ekspertai pajamų metodu nustatė panašią įmonės akcijų kainą.

Bendra 5 vnt.

Pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, kai akcijos įgytos kitais būdais, o ne 1 ir 2 punktuose nurodytais privalomo oficialaus ar savanoriško pasiūlymo būdais, akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su Vertybinių popierių komisija.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas: Ekspertė A. Ekspertė prie pajamų metodu nustatytos akcijų vertės pridėjo ne perteklinio turto vertę, kaip nurodo teismas, bet skirtumą tarp finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos balansinės turto vertės ir ekspertės nustatytos šio turto rinkos vertės.

Tačiau atsižvelgdama į balanse nurodytų turto verčių neatitiktį rinkos vertei, ekspertė padarė tam tikras korekcijas dėl netinkamai balanse atvaizduotų dydžių. Pirmiausia ekspertė atėmė iš nustatytos įmonės turto vertės balanse nurodytas abejotinas skolas 63 Eur ir vėliau pridėjo skirtumą tarp balanse apskaityto nekilnojamojo turto vertės ir šio turto rinkos vertės Eur, ir tuomet gavo galutinę įmonės ir visų akcijų vertę.

Jokio turto kaip perteklinio ekspertė nevertino ir neįtraukė. Jei turtas būtų vertinamas kaip perteklinis, tuomet turėtų būti pridėta visa jo vertė, o ne skirtumas tarp balanse nurodytos vertės ir turto rinkos vertės.

Iš bendrovės balansų, eksperto V. Ekspertas nurodė, jog perteklinis turtas — patalpos, skirtos parduoti. Vietoje to, ekspertas aiškiai nurodė, jog jis netiria jam pateiktų duomenų ir netikrina, ar informacija yra patikima.

Tuo tarpu m. Tačiau ši balanse nurodyta vertė šiuo atveju kartais skiriasi nuo tikrosios jo teisingos kainos metodas vertės. Šie argumentai patvirtina, kad balanse nurodyta vertė ir rinkos vertė skiriasi daugiau kaip penkis kartus.

Todėl prieš dešimtmetį buvusi turto įsigijimo vertė, kuri nurodyta balanse, visiškai neatitinka realybės. Be to, balanse atitinkama vertė dar ir sumažinta nusidėvėjimo suma, kas dar labiau iškreipia balanse nurodomą tikrąją turto vertę, kuri visiškai neatitinka realybės.

Analogiškai šiame apyvartos žiniaraštyje įvertinus nurodytą turimų įrengimų savikainą — 1 ,31 Eur ir nusidėvėjimą 1 ,87 Eur, balanse viso ilgalaikio materialaus turto vertė m. Teismo ekspertė A. Šią sumą V.

Tačiau tiek perteklinio turto vertė, tiek ir finansinių skolų vertės paimtos iš finansinės atskaitomybės dokumentų jų net nepatikrinus, kai finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti dydžiai neatitinka tikrovės. Šis pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos nustatant netinkamą viso verslo ir atitinkamai atsakovui priklausiančių akcijų kainą.

Ekspertas, apskaičiuodamas visų akcijų vertę, pridėjo Eur perteklinio turto vertę. Tačiau nei kas tai per turtas, nei kokia to turto tikroji rinkos vertė ekspertas neargumentuoja. Ekspertui apžiūrėjus vertinamą įmonę, o taip pat ir perteklinį turtą, ekspertas būtų gavęs visiškai kitokias vertinamos įmonės p telefonas uždirba pinigus internete atitinkamai akcijų vertes.

Bendrovės turimas turtas neatitinka vykdomos veiklos. Todėl visiškai nepagrįstai ekspertas verslo ir atitinkamai akcijų vertę nustatinėjo pagal nuostolingai vykdomos veiklos pajamas neatsižvelgdamas į turimo turto vertę.

Per m. Be to, ekspertas nurodo, jog verslo vertinimo turto požiūrio metodų derinys taikomas, kai įmonė veikia nuostolingai. Nežiūrint į tai, jog įmonė veikia nuostolingai ir nuostolis yra sisteminio pobūdžio, ekspertas šio metodo taip pat netaiko vien dėl to, jog neketinama įmonės likviduoti, nors prieš tai nenurodo, kad atitinkamas metodas taikomas tik įmonėms, kurias numatoma likviduoti.

Tuo tarpu ekspertas V. Tačiau nei kaip šis lapas atsirado, nei kada buvo pateiktos prognozės, nei remiantis kokiais duomenimis, ekspertizės akte nėra atskleista. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ekspertas V. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad jei bendrovė turi perteklinio turto, kuris negeneruoja pajamų, tokio turto vertė gali būti pridedama prie pajamų metodu nustatytos akcijų rinkos vertės, ką ekspertas ir padarė.

Įrašo navigacija

Metodika taip pat nurodo, kad jei versle yra perteklinio turto, tai tokio turto rinkos vertė gali būti pridedama. Europos vertinimo standartai verslo perteklinį turtą apibrėžia kaip turto dalį, kuri viršija veiklos vykdymo poreikius. Paprastai toks turtas nėra naudojamas įmonės veikloje ir laikomas pardavimo tikslu. Ataskaitoje pažymima, kad ekspertė klaidingai identifikavo, jog nustatytas skirtumas tarp administracinės ir gamybinės paskirties patalpų rinkos vertės ir likutinės vertės Eur gali būti laikomas pertekliniu turtu vertinant verslą pajamų metodu, o ekspertės taikomas metodas nėra pagrįstas.

Be to, teismų praktikoje taip pat yra bylų, kuriose pripažįstamas ieškovo nurodomos metodikos taikymas. Lietuvos apeliacinio teismo m. Galiausiai apeliantas nenurodė jokios Metodikos ar kito turto vertinimo standarto punkto, to nedaro ir ekspertė A. Apelianto siūloma metodika suponuoja išvadą, kad rinkoje yra galimybė parduoti bendrovės verslą akcijaso vėliau pakartotinai parduoti ir bendrovės turtą. Būtent toks metodas yra plačiai taikomas nustatant įmonių akcijų vertę. Apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių duomenų ar įrodymų apie šio metodo nepagrįstumą.

Be to, vertinant pajamų metodu, balansinė turto vertė neturi esminės reikšmės, kadangi teisingos kainos metodas generuoja bendrovės vykdoma veikla, patirtis rinkoje, darbuotojai ir kt. Tai pripažino ekspertai savo išvadose.

teisingos kainos metodas geriausia bitino birža

Šie atsakovo teiginiai yra susiję su teismo sprendime dėl priverstinio akcijų išpirkimo konstatuotomis aplinkybėmis, kad atsakovas visomis priemonėmis siekia įmonės veiklos likvidavimo.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prognozių teisingumą ir pagrįstumą. Pajamų diskonto metodas būtent ir paremtas prognozuojamais pinigų srautais. Kauno apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti — priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo G. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantai taip pat prašė atlyginti išlaidas už eksperto V.

Apeliantai yra suinteresuoti teisingu kainos nustatymu, nes jų naudai buvo priimtas procesinis sprendimas pirmame etape, atitinkamai visos patirtos procesinės išlaidos turi teisingos kainos metodas priteistos iš pralaimėjusios šalies — atsakovo.

Tačiau Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į apeliantų argumentus teisingos kainos metodas eksperto V. Taigi, procesinis sprendimas yra priimtas apeliantų naudai, todėl, be kita ko, vadovaujantis anksčiau paminėtomis CPK nuostatomis, Kauno apygardos teismas turėjo priteisti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Nuo m. Su mokesčiais vien M. Taip pat ir pačiam B. Taigi ieškovo B. Eur, taip teisingos kainos metodas per bylos nagrinėjimo metus teisingos kainos metodas vien ieškovo šeimai su mokesčiais išmokėti sumą, artimą eksperto ir teismo įvertintai visai akcijų vertei. Todėl ne atsakovas turėjo apmokėti akcijų įvertinimo ir ieškovų išlaidas, patirtas įvertinant akcijas.

PVA, rinkos vertė yra Eur. Atsakovas G. Lietuvos apeliaciniam teismui m. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė: Ekspertizės akte Nr.

Ekspertės skaičiavimas, kuomet prie bendrovės akcijų vertės, gautos pajamų metodu, pridedama bendrovės turto rinkos vertė yra nelogiškas, nes neįmanoma parduoti bendrovės akcijų ir dar atskirai parduoti bendrovės turtą. Minimalus verčių skirtumas nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo nutartį. Paskutiniosios ekspertizės metu bendrovės verslo įvertinimo data yra m. Vertinimas atliktas atsižvelgiant į finansinius duomenis, informaciją apie šalies ekonominę padėtį, šakos rinkos analizę.

Byla A-438-999-08

Nustatant verslo vertę pajamų metodu, naudoti bendrovės verslo rodikliai, remtasi jų analize, naudojant proporcinio augimo modelį, kadangi bendrovė turi pakankamai ilgą veiklos istoriją. Prognozuojami pinigų srautai paskaičiuoti pagal m. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame rašte pateikė prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo. Ieškovė palaikė m. Įvykdžius šioje byloje priimtą sprendimą, ieškovams tapus vieniems bendrovės akcininkais, pastarieji patys galės imtis priemonių bendrovės gelbėjimui.

Ieškovui B. Per naujai išrinkto vadovo vadovavimo laikotarpį iš darbo bendrovėje nei vienas darbuotojas nebuvo atleistas jo iniciatyva, o likusieji darbuotojai yra prastovose, nes taip yra pigiau bendrovei. Atsakovo įsitikinimu, niekas negali būti suinteresuotas tęsti ir vykdyti nuostolingos veiklos, nebent tie asmenys turi galimybę pelnytis iš nuostolingos veiklos, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Laikotarpiu nuo m. Todėl nesąžininga iš atsakovo akcijas išpirkti už vertę, teisingos kainos metodas pagal įmonės, veikiančios nuostolingai, pajamas, ypač, kai nutraukus veiklą, verslo vertė būtų mažiausiai dvigubai didesnė. Pati bendrovė savo kreditoriams atskleidė informaciją, kad negali įvykdyti įsipareigojimų dėl akcininkų konfliktų, nors tai neturi jokios įtakos bendrovės veiklai. Jei prašant paskolos akcentuojama, jog ji nebus grąžinta dėl akcininkų konfliktų, tai niekas jos nesuteiks.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, teisingos kainos metodas pažeistos asmens, visuomenės dvejetainiai opcionai pasaulio finansai valstybės teisės ir teisėti interesai CPK straipsnio 2 dalis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK straipsnio teisingos kainos metodas ir 3 dalys, straipsnis. Patikslintame teismo ekspertizės akte Nr. PVA paketo, kurio 1 vnt. Pakartotinės ekspertizės metu toliau — Ekspertizės aktas II ekspertas V. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių CPK straipsnio 2 dalistodėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.

CPK straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu CPK straipsnis.

teisingos kainos metodas atvira demo sąskaitos akcijų rinka

Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t.

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų teisingos kainos metodas veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas ar tai teisėta kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę CPK straipsnio 1 dalis.

Advokatai Byla A 1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko pranešėjas ir Arūno Sutkevičiaus kolegijos pirmininkassekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovėms J. Anot pareiškėjo, gavęs vertinimo ataskaitą jis kreipėsi į Komisiją su prašymu suderinti šią jo siūlomą kainą, tačiau Komisijos sprendimu Nr. Kaip paaiškino pareiškėjas, Komisijos argumentas, kad vertintojams neatsižvelgus į akcijų rinkos kainą, toks vertinimas prieštarauja Komisijos rekomendacijoms ir tokiu būdu nustatyta kaina yra neteisinga, yra klaidingas ir prieštaraujantis pačios Komisijos nuomonei, kadangi Komisijos susitikime su Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovais buvo prieita išvados, jog rinkos vertė automatiškai nereiškia teisingos kainos. Be to, šis argumentas neteisingas ir dėl to, kad 96,46 proc.

Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti emitento pasirinkimo sandorių apibrėžimas daryti kitam ekspertui ar ekspertams CPK straipsnio 2 dalis.

Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į teisingos kainos metodas įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra teisingos kainos metodas ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje CPK straipsnis. Strategijos su macd dėl dvejetainių parinkčių Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais pvz.

Taip pat ekspertizės akto formos ir ar turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados teisingos kainos metodas. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir ar turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Abiejų byloje atliktų ekspertinių tyrimų turinys yra glaudžiai susijęs, tyrimo objektas tas pats, ekspertams pateikti klausimai ir atsakymai į juos dubliuojasi.

teisingos kainos metodas svetainėje tikrai užsidirbti pinigų

Ekspertizės akte I nustatė, kad atsakovui G. Ekspertizės aktą II, atsakovui priklausančių akcijų teisinga pardavimo kaina m. Faktas, jog tuo pačiu pajamų metodu bei diskontuotų pinigų srautų būdu ekspertų nustatyta to paties objekto akcijų vertė skiriasi daugiau nei Eur pustrečio kartoteisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą suabejoti vienos iš šių ekspertizių arba jų abiejų išvadų pagrįstumu ir patikimumu bei įgalina aiškintis tokio skirtumo priežastis.

teisė teisinės paslaugos teisinės konsultacijos

Lietuvos Respublikos finansų ministro m. Pagal Metodikos 84 punktą vertinant verslą, nuosavą kapitalą ir jų dalis pvz. Vertinant verslą pajamų metodu taikomi: diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas — taikant šį būdą verslo vertė apskaičiuojama kaip laisvųjų būsimųjų pinigų srautų ir tęstinumo vertės dabartinių verčių suma Metodikos Jei versle yra perteklinio turto, pridedama jo rinkos vertė Metodikos 98 punktas.